Vestuves2.lt

Vienas viengungis jautėsi labai vienišas. Norėdamas patirti bent kiek meilės, jis sykį ėjo ieškoti laisvo elgesio merginos. Jau netoli nuo jos namų kažkas smarkiai trinktelėjo ir tiesiai jam po kojomis ant šaligatvio ištiško dubenėlis su bulvių salotomis. Kilstelėjęs galvą, vienišius pamatė penktojo aukšto lange iš išgąsčio perbalusios merginos veidą. Ši baisiausiai atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjusi atvėsinti ant palangės bulves, tačiau dubenėlis išslydęs jai iš rankų.

Praėjus pirmajam išgasčiui, vaikinas suprato, kas atsitiko. Visas jo kostiumas, veidas bei plaukai buvo aptaškyti. Kur toks benueisi. Jis prisiminė, kad automobilyje turi kitą kostiumą ir marškinius, nes karštą vasaros dieną kartais tekdavo persirengti.

Kadangi persirengti gatvėje buvo nepatogu, tai nelaimėlis užėjo į cheminę valyklą ne tik persirengti, bet ir atiduoti kostiumą išvalyti. Įšsikalbėjo su valyklos savininke - jauna gražia moterimi. Kadangi darbo diena jau baigėsi, pakvietė ją pavakarieniauti ir papasakojo tą nutikimą. Besikalbėdamas jis visiškai pamiršo savo ankstesnį ketinimą. Po aštuonerių mėnesių juodu susituokė. Per sutuoktuves jauniesiems po kojomis buvo barstomos gėlės, žiedai... Šiai jaunajai porai vestuvininkai ant bažnyčios laiptų išpylė dubenėlį bulvių salotų. Tai buvo tinkamiausias vestuvinis sveikinimas. Nes jei ne tos salotos, tai jaunikis niekada nebūtų susipažinęs su savo busimąja žmona - jis niekada tame rajone nesilankydavo.

Merginos, jeigu norite sėkmingai ištekėti ir gauti gerą vyrą, pirmiausia išmokite gaminti skanias salotas. To jums linkėdami mes keliame savo taures.

***

Bausmė už bausmę.

Prieš kelioliką metų atšoktos vestuvės sukėlė gyvas diskusijas Temidės šventovės užkulisiuose. Keturiasdešimt septynerių metų plėšikas Ričardas Simsonas teisme, pasinaudodamas pertraukėle, sugebėjo įrodyti pagrindinei kaltinimo liudininkei, jog jis viską darąs tik jos gerovei ir prikalbėjo merginą čia pat teisėtai susituokti. Santuoka skubiai buvo įregistruota. Teismo procesą teko nutraukti, o plešiką paleisti į laisvę. Taip jis išvengė ilgų metų nelaisvės, nes pagal įstatymą kaltinamojo žmona, kaip artima giminė, negali buti liudininke.

Simsonas ir jaunoji spinduliavo iš laimės, įstatymų sargai tik skėsčiojo rankomis, tačiau juos nuramino jaunosios motina:
- Jis neliks nenubaustas, - pasake ji. - Jis pats save pasmerkė aukščiausiai bausmei. Savo dukterį aš tikrai gerai pažįstu...

Tad pakelkime taures ir tegul vestuviniai sveikinimai priklauso vyrams, kurie neišvengia didžiausios bausmės ir vesdami netenka tikrosios laisvės.

***

"Žalčio" žmona

Buvo gražus vasaros saulėlydis. Mergina nutarė paplaukioti gaiviame upelio vandenyje. Apsidairė. Aplinkui nė gyvos dvasios. Pakrūmėje nusirengė ir nuogutėlė liuoktelėjo nuo stataus kranto. Netoli tenuplaukė. Suktelėjusi galvą pamatė, kad kažkas kuičiasi prie jos drabužių.
-Viešpatie, - šmėkštelėjo mintis galvoje, - negi man lemta tapti žalčio žmona? - Ir garsiai sušuko: - žalty, ką darai?
- Nešūkauk! - sušnypštė "žaltys" išgąsdinto žmogaus balsu ir ėmė teisintis, jog chuliganai nudžiovė jo drabužius ir jis negalįs nuogutėlis eiti į miestą.
- Tau gali pakakti sijonėlio. Būk gerutė, paskolink kelnaites.

Jis taip pažvelgė, kad merginos širdis suvirpėjo, ji tikrai buvo gerutė ir sulemenusi 'Imk!' šmurkštelėjo į sijonėlį.

Šiaip taip dangstydamiesi turimais merginos drabužėliais, jiedu patrauke į miestą. Kaip tyčia, priešais juos išdygo du patruliuojantys policininkai:
- Kas čia per maskaradas? - įtariai nužvelgę vyrioką sušuko tvarkos sergėtojai, vis nenuleisdami akių nuo nelaimėlio, įlindusio į moteriškas išvirkščias, atbulai užmautas kelnaites.
Ilgokai jiedu aiškino, kaip visa tai buvę. Policininkai pagaliau patikėjo, nusišypsojo, susimerkė ir pasakė:
- Laimingai!

Jų sveikinimai pateko tiesiai į Dievo ausį. Jiedu buvo laimingi ne tik tą vakarą, bet, sako, ir likusį gyvenimą, kai vienas po kito pasipylė žalčiukai - žalčio vaikai.

Taigi pakelkime taures už merginas, kurios susiranda žalčius ir laimingai gyvena ne tik pasakose, bet ir realiame gyvenime.