Šmaikštūs vestuviniai tostai


Pajauniams ir uošvei girdint, jaunikis kategoriškai pareiškė:
- Reikalauju, kad tiksliai būtų paskirta sutuoktuvių valanda. Noriu, kad gerai pavaišintumete mano visus draugus.
Jaunikiui išejus iš kambario, nepatenkinta būsimoji uošvė dukrai sako:
- Tik pasigerėk, koks įsakinėtojas atsirado! Ar ne per daug tų žentelio norų?!
- Nieko, mamyte, - atsakė dukrelė. - Tai paskutinė jo valia.

Pakelkime taures už tai, kad vyras namuose galėtų pareikšti ne tik paskutinę savo valią.

***

- Kaip tu manai, kai mudu susituoksime, ar tavo tėtis leis iš namų pasiimti pianiną?
- Žinoma, tai jis man iškėlė kaip būtiną sąlygą.

Pakelkime taures už muziką, dainą. Pasinaudodamas proga norėčiau paprašyti muzikantų atlikti .....

***


Dzūkas ir suvalkietis buvo pakviesti į vestuves. Jų vietos už vestuvinio stalo buvo šalia ir jie ėmė kalbėti apie vestuvines dovanas jaunavedžiams.
- Aš atvežiau arbatos servizą dvylikai asmenų, - kukliai prisipažino dzūkas.
- 0 aš, - išdidžiai pareiškė suvalkietis, - atboginau arbatai pilstyti tinklelį su aštuoniasdešimt aštuoniomis skylutėmis.

Tad pakelkime taures už atneštas svečių dovanas ir jų įteikėjus!

***

Mielasis, kai mudu susituoksime, turėsime tris gražius vaikučius.
- Iš kur tu žinai?
- Jie dabar gyvena kaime pas mano mamą.


Pakelkime taures už būsimas atžalas!

***

- Ar tu mane myli? - glaustydamasi ir meilikaudama klausia ji.
- Žinoma, myliu, - švelniai atsako jis.
- 0 kodėl manęs nevedi?
- Kas čia per tavo įpročiai - visada keiti pokalbio temą. Brangioji, aš tave vesčiau pagal principą - vesti, kad ir šalaputre, bet ne gražuolę.
- Aš irgi tekėsiu pagal principą - ištekėti, kad ir už kvailio, bet pinigingo.


Pakelkime taures už gražius ir pinigingus!

***


Ar paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis?
- Paprašiau.
- 0 ką jis sakė?
- Aš paskambinau telefonu ir jis man atsakė: "Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju".


Pakeliam taures už tai, kad kuo mažiau sunkumų su uošviais kiltų...


***


Ką kalba jaunieji likę vienudu?


Tylus vakaras. Upelio pakrantėje lakštingalos suokia.
- Ateik, mieloji, - pasakė jis. - Po šiuo medžiu pasėdėsime, pakalbėsime.
- Ne, mielasis, - atsake ji. - Negaliu.
- Kodėl? Tu manimi nepasitiki?
- Pasitikiu tavimi... Pasitikiu ir savimi... Bet nepasitikiu mumis abiem.
- Girdi, kaip lakštingalos suokia?
- Verčiau eime namo.
- Dar anksti namo.
- Mamytė sakė, kad tokiems dalykams aš dar per jauna.
- Sėskimės! - jau įsakmiau suskambo jo balsas.
- Negaliu. Mamytė man uždraudė sėdėti vienai su vaikinu gamtoje toli nuo namų.
- Kvailute, mama juk nesužinos.
- Ne, ne ir ne!
- Tai lik sveika! Aš einu pas Audronę.
- Na, gerai, - nuraudusi sako mergina. Aš negaliu laužyti duotojo žodžio, tad tu mane pastūmėk, o aš nugriūsiu.

Pakelkime taures už tuos, kas mus pastūmėjo lemiamam žingsniui – vestuvėms.

***

Pakelkime taures už tikrus vyrus! Bet ne už senbernius - jie niekada neves. Ir ne už išsiskyrusius - jie buvo blogi vyrai. Pakelkime taures už vedusius vyrus - jie nepamiršta savo žmonų ir myli jas, juos myli žmonos ir uošvės, juos mylime mes.


 

Kategorijos

Apklausa

Kur planuojate praleisti medaus mėnesį ?

x
paieška
Neradote reikiamos įmonės ar informacijos? Ieškokite visuose DU.lt projektuose:
Vestuves2.lt - DU.lt dalis