Vestuves2.lt

Švytintis laimės momentas ir finalinis visų pasaulio modeliuotojų pasirodymo akordas. Ištekėti tapo madinga. Ypač dėvint žymių Mados namų sukneles. Sako, jos atneša sėkmę. Verta išbandyti. Bent jau vienąkart...

Visam likusiam gyvenimui

Daugumai vestuvinė suknelė lieka kaip laimingo šeimyninio gyvenimo, sėmės ir klestėjimo talismanas. Todėl ji turi būti ypatinga, pakerėti aplinkinius ir nuotaką padaryti nepakartojama. Jei nuotaka teisingai pasirinks, jos vestuvinis apdaras atspindės ir triumfą, ir laimę, ir jos individualumą.
 
Suknelės medžiagos pasirinkimas priklauso nuo vietos, kur vyks vestuvės ir metų laiko. Spalva gali būti nuo absoliučiai baltos iki švelniai auksinės ar perlinės sidabro. Taip pat gali būti švelnaus pastelinio rausvo ar melsvo atspalvio. Nuo karalienės Viktorijos laikų pačia elegantiškiausia spalva vestuvinei suknelei laikoma šviesi dramblio kaulo spalva. Modeliai gali būti įvairūs – stipriai įliemenuoti su pūstu sijonu, tiesūs, su paaukštintu liemeniu, įstrižo kirpimo. Vestuvinę suknelę nepakartojama daro nuometas. Kaip pasakų princesės.
 
Pats ilgiausias žinomas nuometas buvo princesės Dianos – jis siekė netoli aštuonių metrų. Tiesiog fantastika!

Baltos suknelės istorija

Šiuolaikinės vestuvinės aprangos pradininke įprasta laikyti karalienę Viktoriją. Ji buvo pirmąja karališkąja nuotaka, kuri ignoravo sunkų tradicinį vestuvinį apdarą. Vietoje jo Viktorija nutarė dėvėti nuostabią baltą atlasinę suknelę gilia iškirpte. Tradicijoje nepakeitė tik vieno – jos apdaras, kaip ir visos tos epochos suknios, buvo puoštas nėriniais. Moterų noras vestuvių dieną puoštis nėriniais išliko ir dabar. Juk nėriniai – gražu, gundoma ir švelnu. Jie nuostabūs, lengvi ir atviri. Sukelia romantiškas asociacijas su kurtizanių laikais, kada nėriniai ir atsirado. Be to, tapo madinga šiuolaikines vestuvines sukneles siūti iš senovinių nėrinių, nuotakai paliktų močiučių. Apsirengus ką nors iš močiutės skrynios, galima sukurti tikrą stebuklą...

Siuvimo menas

Faktas, jog kiekvieną madų demonstravimo pasirodymą užbaigia vestuvinės suknelės demonstravimas, kalba apie daug ką. Nors, vieną sezoną tai gali būti vienas modelis, kitą – jau kitas. Keičiasi favoritai, keičiasi mada. Nekinta tik kokybiškas pasiuvimas, papuošimai ir rankų darbas – tai, kas skiria vestuvinius apdarus. Prabangūs, kerintys ir nepakartojami. Tokie, kokiais padaro meistro "auksinės rankos".

2007/2008 metų vestuvinių suknelių tendencijos

Rudens sezoną vestuvinių suknelių viršūnėse karaliaus nėriniai. Keletą metų atgal nėrinius buvo išstūmęs atlasas, bet kas gi gali labiau atskleisti trapią moters esybę jei ne nėriniai? Nėriniai gali būti tik tam tikra vestuvinės suknelės dalis arba suknelė pasiūta tik iš jų. Nėriniai niekaip nepaslėps nuotakos pikantiškų kūno iškilimų nuo svečių akių, todėl tai tik dar vienas pliusas, jeigu nuotaka didžiuojasi savo kūno formomis. Nepaprastai stilingas duetas: nėriniai ir siūvinėjimai, kurie tartum įsilieja į nuotakos suknelę korsete, rankovėse, suknelės apačioje.
Vestuvinės suknelės ilgis. Šių metų vestuvinė suknelė daugiau mažiau panašėja į lengvą kokteilinę suknelę. Tokia tinkama turinčioms gražias kojas, žinoma, ir labai patogi, jei vestuvių dieną numatomi karšti orai. Jei vis dėlto renkatės tradicinę ilgą suknelę – atkreipkite dėmesį, kad ji turėtų būti lengva, laisva ir pūri.
Retro stilius. Vestuvinės suknelės mena 1950-60 metus. Jaunamartė atrodo lyg atkeliavusi iš tų laikų Holivudo gatvių. Žydinti seksualumą išryškina atlaso, šifono, taftos medžiagos vestuvinės suknelės. Šios medžiagos sunkokos, tačiau visus nukonkuruojantis įvaizdis to vertas. Suknelės turėtų būti akinančio baltumo. Tinkamiausias fasonas – suknelė be rankovių ir petnešėlių, kuri laikosi tik ant krūtinės arba visiškai uždara suknelė, be dekoltė ir trumputėmis rankovėlėmis.
Kitas stilingas variantas – itin atviros dekoltė ir permatomi audiniai. Vilkint tokias sukneles pasirūpinkite savo oda, kad ji būtų švelniai įdegusi ir sveikai spindėtų.